900 žingsnių į jūrą: Palangos tiltas mena ir garsius laivus, ir Jūros šventės ištakas

Retas šiandien viešnagę Palangos kurorte įsivaizduoja be pasivaikščiojimų ant tilto į jūrą. Daugelis žino istoriją, kad būtent su šiuo statiniu yra susijusi ambicinga Palangos grafo Juozapo Tiškevičiaus svajonė kurortą paversti patraukliu ir funkcionaliu uostamiesčiu, kurio infrastruktūra pasitarnautų ir vasarotojų susisiekimui, ir padėtų vystyti tarptautinius prekybos ryšius. Tačiau mažai yra žinančių, kad intensyviausiai laivyba, tiesa, ne prekybinė, o pramoginė, išvystyta vis tik XX a. ketvirtame dešimtmetyje, kai kurortas ėmė vis labiau klestėti. Tuomet Palanga tapo gausiai lankomu lietuvišku kurortu, o tiltas – reiškiniu: 

delfi.lt, 2019-09.21
daugiau skaityti>>>

Nuotraukose užfiksuota Palangos istorija: nuo žvejų kaimelio iki triukšmingo kurorto

Tai, kaip Palanga atrodo dabar, puikiai žino daugelis – kurortas kasmet pritraukia tūkstančius poilsiautojų. Tačiau ar žinote, kaip Palanga atrodė kadaise? Kaip klostėsi jos istorija? Portalas 15min pristato fotopasakojimą, kuris atsakys į šiuos klausimus.

15min.lt, 2019-08
daugiau skaityti>>>

Įdomūs faktai apie Palangą: prezidento vasarnamis, tikroji tilto paskirtis ir būsimas šimtmetis

Jūra – pirmasis žodis, daugeliui šaunantis į galvą, pagalvojus apie Palangą. Tačiau šis kurortas slepia daug daugiau įdomybių. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad nedaug trūko iki to, jog Palanga priklausytų ne Lietuvai, o Latvijai? Ir kad savo šimtmetį šis pajūrio miestas vis dar švęs. Pasivaikščiojimui po kurortą 15min leidosi kartu su gide Diana Jomantaite-Jonaitiene, kuri atskleidė daug įdomių faktų.

15min.lt, 2019-07-18
daugiau skaityti>>>

Kaip per šimtmečius pasikeitė Palanga: 27 istorinės vilos tada ir dabar

Palangos kurortas jau daugiau nei šimtmetį poilsiautojus vilioja jūros malonumais. Dar XIX ir XX amžiaus sandūroje Palanga pritraukdavo aukštuomenę ilsėtis gamtos apsuptyje. Laimė, šiame mieste dar galima galima išvysti medinės bei mūrinės architektūros brangenybes, primenančias apie unikalią šio miesto istoriją. Portalas lrytas.lt aplankė 27 Palangos vilas, kurias siūloma pamatyti Mindaugo Surblio sudarytame maršrute „Atrask senąsias Palangos vilas“.

lrytas.lt, 2019-06-30
daugiau skaityti>>>

Sovietinė Palanga: „akmenys“, geriausia Lietuvoje diskoteka ir baudžiamoji atsakomybė naktį įžengus į pliažą

Visi keliai vėlyvojo sovietmečio vasarą vesdavo į Palangą. Atostogos prasidėdavo autostopu, prabėgdavo prie akmenų, „Moliniame asotyje“ ir garsiausioje Lietuvos diskotekoje. Ją vesdavo ir tuomet dar studentas Arnas Klivečka.

lrt.lt, 2019-06-14
daugiau skaityti>>>

Palanga nuo seno apipinta legendomis, XIX a. pab. visame pasaulyje išgarsinta gausaus būrio grafų Tiškevičių draugų ir artimųjų, studentų ir inteligentijos. Grafas Juozapas Tiškevičius, o vėliau jo sūnus Feliksas Palangoje ne tik įkūrė savo šeimos vasaros dvarą, bet ir patį miestelį pavertė moderniu kurortu: įveisė parką, pastatė kelias vilas, pirmąjį viešbutį–kurhauzą (vok. poilsio namai kurorte), vasaros teatrą. Atsirado specializuotų gydyklų, pajūrio kavinė, miesto parke vyko koncertai. Palangą ėmė lankyti turtingi įvairių Rusijos gubernijų ir Lenkijos poilsiautojai.

kretingosmuziejus.lt, 2017-12-01
daugiau skaityti>>>

Vila ANAPILIS

Viltė Migonytė

Bene unikaliausia, analogų ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos kurortinės architektūros paletėje neturinti, vila „Anapilis“, pasižymi išskirtine stilistine raiška. Vila galėtų būti drąsiai vadinama vienos iš labiausiai kurortine dvasia prisirpusių Palangos arterijų – Birutės alėjos – perlu ir ryškiausiu akcentu.

autc.lt
daugiau skaityti>>>

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/157903/atspindziai

Prikels merdėjantį Tiškevičių paveldą

Denisas NIKITENKA

Palangoje ištisus dešimtmečius likimo valiai buvusi palikta unikali ir mįslinga grafo Felikso Tiškevičiaus statyta vila „Komoda“ taps dar viena kurorto puošmena.

Meilės alėjos pašonėje, reprezentacinėje vietoje esantis XIX amžiaus pastatas neseniai pradėtas restauruoti. Po atnaujinimo jis virs svečių namais ir restoranu.

Lžinios, 2016-10-05
daugiau skaityti>>>

„Istorijos detektyvai“: Palangos paslaptys – nuo kuršių iki sovietmečio jaunimo išdaigų

Fotografė Paulina Mongirdaitė (1865-1924 lapkričio 5)

Paulina Mongirdaitė (Pauline Mongird) gimė 1865 metais Raseinių apskrityje, bajorų Mongirdų šeimoje. Į Palangą atsikėlė gyventi apie 1885 m., kai tėvas centre nupirko sklypą su keliais namais.

Paulina buvo išsilavinusi, mokėjo keletą užsienio kalbų. Mėgo siūti, siuvinėti, piešti. Piešdavo spalvotas miniatiūras su Palangos vaizdais, dailindavo atminimų albumėlius.

Susidomėjusi fotografija, fotografuoti mokėsi Lenkijoje, Varšuvoje, viešėdama pas seserį. Iš ten į Palangą atsivežė foto aparatūrą ir apie 1889 metus pajūrio kurorte atsidarė pirmasis fotografijos paviljonas, kuriame dirbo Paulina Mongirdaitė. Iki tol į Palangą fotografas atvykdavo iš Telšių, o nuotraukas atsiųsdavo paštu. XX a. pradžioje moteris fotografė buvo didelė retenybė.

Dienos šviesos (stikliniu stogu ir siena) paviljonas buvo pastatytas prie jos namų sienos, dabartinėje Vytauto gatvėje, šalia vaistinės.

Palangoje nuskambėjo „Tautiška giesmė aplink pasaulį 2015“

Virtualus turas po Palangą

http://vitjan.lt/turai/palanga/palanga.html

Atnaujinti Tiškevičių rūmai suspindo neįtikėtina prabanga

Alvydas ZIABKUS Palangoje atgimė Birutės parke grafų Tiškevičių sukurta kurorto puošmena. Šiandien visuomenei duris atveria visiškai atjaunėję grafų Tiškevičių rūmai ir ten įsikūręs Gintaro muziejus.

Kurortas pradėjo kurtis grafams Tiškevičiams rūmuose pritrūkus kambarių svečiams 

Ligita SINUŠIENĖ

Kurortas pažymėjo dar vieną bendruomenei ir šaliai svarbią datą - duris atvėrė atnaujintas Palangos Gintaro muziejus, jame papildyta Baltijos aukso ekspozicija ir visu XIX a. grožiu atsiskleidė buvusios grafų Tiškevičių menės su šios šeimos baldais.

Paulina Mongirdaitė – fotografė, kurios gyvenimą gaubia paslaptis

Parengė Jolanta KLIETKUTĖ

2014 m. lapkričio 5 d. sukako 90 metų, kai Amžinybėn iškeliavo pirmoji Lietuvoje moteris fotografė Paulina Mongirdaitė. Lapkričio 7 d. ji buvo palaidota Palangos kapinėse šalia koplyčios.

Paulina Mongirdaitė pirmoji Palangoje įkūrė meninės fotografijos paviljoną, pirmoji įamžino Kretingos, Palangos ir, greičiausiai, Gargždų vietovaizdžius... Jos darbuose galime pamatyti ne tik pajūrį, architektūrą, bet ir žmones – nuotaikas, aprangą, šukuosenas... Veikli ir energinga fotografė neapsiribojo vien paviljonu: su nuotraukų herojais išeidavo į prieangį, kiemą, gatves, fotografuoti vykdavo asmeniškai į namus, dvarus, miestelių apylinkes, pajūrį.

Meno istorija: XIX a. pab. dailininkų pamėgtos vietos Lietuvoje. PALANGA

Kai 1893 m. grafas Feliksas Tiškevičius vedė ir pasistatydino naujus rūmus, Palangoje prasidėjo aukso amžius. Tiškevičių rezidencija tapo Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos elito susitikimų vieta.

Nadmorskie kolonie artystyczne cz II. Połąga

Palanga 1929

Lietuva senose fotografijose: Palanga

Palanga I

Palanga II

Palanga - anuomet ir dabar

Maudymosi kostiumėlių mada per 100 metų: nuo arklių traukiamų į jūrą karietų iki bikini

Vasara jau ne už kalnų, tad po truputį dėliojamės vasaros planus ne tik kelionėms, tačiau ir spintai. Kaip visada vasarą norisi pasitikti atsinaujinus, atsigražinus ir, žinoma, su plačia šypsena. Kurgi daugiau galima savimi pasipuikuoti, jei ne paplūdimyje prie jūros. Maudymosi kostiumėlių mados visada buvo ne tik stiliaus, tačiau ir seksualumo, subtilumo bei išskirtinumo atspindys. Per keletą pastarųjų dešimtmečių maudymosi kostiumėlių stiliai ir per juos išreiškiamas seksualumas turėjo keletą skirtingų atmainų, tačiau panašu, jog praeities idėjos ir klasika po truputį vėl tampa madingomis. Kviečiame pakeliauti laiku ir pažvelgti, kaip keitėsi maudymosi kostiumėlių mados nuo pat devyniolikto amžiaus pabaigos iki šių dienų.

Palanga įdarbins “Anapilio” vaiduoklius

Sensacingai Kretingoje rastas sarkofagas su grafų Tiškevičių palaikais tapo pretekstu prisiminti Sofijos Tiškevičienės legendą, užgimusią Palangos viloje „Anapilis,“ ir net ją panaudoti turistams pritraukti.

Žmogus smėlio ir jūros fone

Daugybė A. Kunčiaus vasarų praleista dirbant Palangoje, ypač rugpjūčio mėnesį, kai miesto bažnyčioje šv. Roko atlaidai sutraukdavo daugybę kaimo žmonių. „Fotografas fiksuoja į bendrą atostogautojų minią įsimaišiusias močiutes, vyrus, po šv. Roko atlaidų nuo bažnyčios traukiančius prie jūros pasivaikščioti Palangos tiltu, su artimaisiais susėsti ant pajūrio smėlio ir čia išsitraukti savo lauknešėlį, įmerkti kojas į jūros vandenį. (Nemunas, Nr.6, 2015 m. vasaris)

Palangoje atrastas viduramžių dvaras

Denisas NIKITENKA

Pa­lan­go­je, at­lie­kant Va­sa­ros es­tra­dos grio­vi­mo ir nau­jo komp­lek­so sta­ty­bų dar­bus, ar­cheo­lo­gai ap­ti­ko ne­įti­kė­ti­ną ra­di­nį - tik is­to­ri­niuo­se do­ku­men­tuo­se mi­nė­tą XVI-XVII am­žių smė­liu už­pus­ty­tą dvar­vie­tę.

Palanga senose nuotraukose ir atvirukuose

www.miestai.net