Gėlės kaip žmonės, žmonės kaip gėlės…

Šie žodžiai tarsi įrėmina spektaklį iš dviejų pusių – pradžios ir pabaigos. Spektaklyje ši daina pražysta įvairiausiomis spalvomis. Veikėjai parodo kaip atsirado gėlės ir šiose pasakose skamba švelnūs, išmintingi žodžiai apie prisirišimą, meilę, kantrybę, pasiaukojimą, godulį, džiaugsmą, gėrį ir blogį.

Jaunuolis iš Persijos, kareivis Prancūzijoje, paprasta japonė mergaitė, žavingas lietuviškas kiškis – veikėjai, kurie spektaklyje yra gėlių atsiradimo priežastys, skatina vaikus jautriai ir atidžiai žvelgti į pasaulį, džiaugtis ir stebėtis jame esančiais reiškiniais.

Pjesės centrinė tema – dviejų žmonių tarpusavio santykiai šeimoje. Kaip kurti atvirą santykį su kitu žmogumi? Kaip nusiimti visas kaukes ir išsilaisvinti iš formalių, buitinių santykių? Kaip išgirsti vienas kitą ir augti kartu? Ir iš viso, ar tai yra įmanoma? Pjesės fabula remiasi dviejų sutuoktinių konfliktu, kuriuo bandoma išspręsti bei atskleisti vyro ir moters santykių painumą, susikaupusias nuoskaudas ir neišsipildžiusius lūkesčius, vis gilinančius prarają tarp dviejų žmonių. Per tragikomiškas ir puikiai atpažįstamas situacijas, I.Vyrypajevas šioje nenuspėjamoje komedijoje tarsi veda žiūrovams savotišką terapinį susitikimą – kaip laimingai bendrauti su žmona, vyru, partneriu ir pasauliu? Neeilinis autoriaus humoras, meistriškai struktūruoti dialogai, aktyvus pjesės ritmas.