Ustad Mohammad Zolnouri / taras ir tambūras

Dariush Rasouli / nėjus 

Hamidreza Ojaghi / dafas

Rahele Barzegari (Raho) / vokalas

Iranas vakariečio akimis yra paslaptinga šalis, kurioje daug kas vyksta kitaip – metai skaičiuojami 621 m. vėliau nei daugumoje pasaulio valstybių, savaitgalis čia prasideda ketvirtadienį, jame galioja daugybė griežtų apribojimų, moterys vaikšto prisidengusios čadromis, joms netgi uždraustas viešas solinis dainavimas. Tačiau Irano indėlis į pasaulinę kultūrą yra be galo didelis – šalis žymi savo literatūra, architektūros šedevrais, rankų darbo dirbiniais, o islamiškosios arabų bei ikiislamiškosios persų kultūros įtakas apjungusi Irano muzika stebina, keri savo metafiziniu ir mistiniu būviu, pakylėjančiu į aukščiausią dvasinį lygį.

Persų klasikinė muzika yra vienas seniausių ir iškiliausių Rytų muzikos papročių, savo ištakomis siekiantis dar antikinių civilizacijų laikus. Tarp populiariausių persų instrumentų – taras (penkiastygė ilgakaklė liutnia), setaras (keturstygė liutnia), dafas (didelis siauro rėmo būgnas su metalo grandžių žvangučiais), tanbūras (styginis intrumentas, turintis tris ar daugiau stygų), nėjus (pučiamasis instrumentas, priklausantis fleitų šeimai), kuriuos pristatyti ir jais kuriamas magiškas persų, kurdų, sufijų tradicinės muzikos gijas išausti atvyksta „Gian Trio“ ir Rahele Barzegari (Raha).

„Gian Trio“ ir Rahele Barzegari susitelkimas – tai švelnus, svaigią, paslaptingą atmosferą kuriantis ir religinėse praktikose naudojamas nėjus, Irano šventėse bei ritualuose svarbią reikšmę turintis dafas, Artimųjų Rytų muzikoje nepamainomas tambūras ir… dainuojanti solo atlikėja iš Irano.

Solo partijas atliekanti moteris Irane yra retenybė – nuo Irano revoliucijos laikų šalyje solistėms leidžiama pasirodyti tik moterų auditorijai, o vyrams vokalistės gali dainuoti nebent chore. Tokie draudimai įsigaliojo konservatyviems dvasininkams teigiant, jog moterų balsai gali sukelti amoralius jausmus.

Vokalistė Rahele Barzegari (Raha) muzikos studijas pradėjo mokydamasi senovinio tasnifo (viena iš persų muzikos formų, kurią galima laikyti baladžių atitikmeniu), o vėliau radifo (daugybės senovinių persų melodinių figūrų kolekcija, išsaugota perduodant ją žodžiu iš kartos į kartą) iš meistro Mahmoud Karimi kartu su gerbiama atlikėja Parisa. Vėliau su Karim Saleh Azimi mokėsi dainuoti radifą Eghabal Azar ir Abdollah Davami stiliumi, studijavo pas meistrą Hossein Alizadeh. Jos meninė veikla prasidėjo nuo albumo įrašų ir koncertų kartu su „Hamavayan Ensemble“, vėliau sekė pasirodymai solo bei su ansambliu, kūryba Irano filmams, serialams. Raha pasirodymus rengia tiek Irane, tiek užsienyje.

Iš šiaurės Irano kilęs „Gian Trio“ narys Dariush Rasouli (nėjus) groja vienu sudėtingiausiu pasaulyje pučiamuoju instrumentu nėjumi – persų klasikine fleita. Nėjaus istorija siekia apie 4 500 – 5 000 metų ir tai yra vienas seniausių tebenaudojamų muzikos instrumentų, iš kurio išsivystė šiuolaikinė fleita.

Nėjaus subtilybių Dariush Rasoulinuo 1991 m. mokėsi pas meistrą Mehdi Ebrahimi, baigė Teherano menų universitetą. Vėliau tradicinį repertuarą studijavo pas persų muzikos žinovus Mohammad Ali Kiyaninejad, Hassan Kassai, Majid Kiyani. Nuo 2004 m. Dariush Rasouli gyvena Varšuvoje, pasirodydamas solo ir su daugybe žinomų atlikėjų, Lenkijos filharmonijos orkestrų, yra kolektyvo „Chakad ensemble“ narys. Siekdamas populiarinti persų muziką Europoje, subūrė „PersoPolish“ ansamblį, sudarytą iš persų ir lenkų atlikėjų, išleido solinį nėjaus albumą, dalyvavo daugybėje tarptautinių projektų Irane, Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Japonijoje. Atlikėjas reguliariai rengia persų, ypač sufijų, muzikos mokymus, dėsto nėjaus ir radifo technikas visame pasaulyje.

Kitas narys Mohammad Zolnouri (tanbūras, taras, setaras) nuo vaikystės augo mokydamasis groti tanbūru – tradiciniu Irano styginiu instrumentu, kuris jo praktikų yra laikomas šventu. Persų tanbūras yra siejamas su kurdų sufijų ir Vakarų Irano muzika.

Pirmieji Mohammad Zolnouri mokytojai buvo meistrai Seyed Jamshid Sotvanui ir Seyed Ayaz Ghazvinehee. 1988 m. Teherano Azado universitete jis baigė persų klasikinės muzikos studijas, kuriose žinių sėmėsi pas Hossein Alizadeh kartu su žinomais atlikėjais Dariushu Pirniakanu ir Masoudu Shoari, keturis metus mokėsi klasikinio vokalo pas Sodeif Rambod. Mohammad Zolnouri yra įkūręs grupę „Keyhan Ensembel“, o iš jo penkių išleistų albumų didelio pasisekimo sulaukė „Seven Heavens“. Šiuo metu dėsto Hossein Alizadeh vardo muzikos institute, mokytojauja, yra parašęs vadovėlį apie tanbūrą.

Hamidreza Ojaghi (dafas, doholas, doira) – žinomas dafo atlikėjas iš Teherano, būdamas dar vaikas savarankiškai pradėjo juo groti, nepaisant to, kad instrumentu išgaunami ir labai sudėtingi, intensyvūs ritmai, kurie veda į tranzo būseną bei padeda pasiekti ekstatines, aukštas dvasines būsenas.

Šešiolikos metų Hamidreza Ojaghi įkūrė grupę „Galavij“, tuo pačiu metu grojo dar su keliais kolektyvais. 2004 metais išvyko studijuoti į Vienos muzikos konservatoriją, o šiuo metu dėsto Muzikos ir scenos menų universitete Vienoje. Jis yra pasirodęs su tokiais garsiais muzikantais kaip smuikininkai Rudi Pietsch ir Walter Burian, trimitininkai Franz Luttenberger bei Lornz Raab, su atlikėjais iraniečiais Khosro Soltani, Saeid Farajpoori, Hossein Behrozinia ir Vienos filharmonijos vadovu Farshid Girakhuo. Hamidreza Ojaghi šiuo metu dirba prie bendro lietuvių ir kurdų muzikos projekto. Jis yra išleidęs knygą apie dafą persų kalba, atskleidžiančią jo tyrinėjimus.

Irano muzika visada buvo dvasinis įrankis, stipriai susijęs su religija. Sufijų mistikai į muziką žvelgia kaip į šventą meną ir naudoja kaip dvasinio tobulumo šaltinį, suteikiantį didžiulę su niekuo nepalyginamą naudą. Tad kviečiame atsiverti šiai persų, kurdų, sufijų muzikai ir griauti visas sienas, visus suvaržymus tarp laikmečių, šalių, žmonių bei širdžių kartu su „Gian Trio“ ir Rahele Barzegari.